Kazkur..
Spintos kampe. Kur tamsu. Supakuota – Vaikystė. Mano..mažo pasaulio.. Sužalota laisvė..Ten esi ir tu. Kartu su didelį džiaugsmą, kažkada man teikusiais pliušiniais meškučiais. Tūkstantį kartų apkabintais..
Tu buvai mano džiaugsmas. Galbūt didžiausias mano
džiaugsmas.
Toks gražus..ir nepakartojamas.. Kokia būna Vaikystė..
Kažkada dovanotas tavo baltas
pliušinis meškutis, Šiandien – murzinas. Bet jis vis tiek pats gražiausias.. Toks pat gražus, kaip ir mano
prisiminimai..
Apie –Tave..
Apie-Mus.
Aš nežinau.. kodėl viskas taip
pasibaigė,
Kaip ir neprisimenu, ką veikdavau
penktadieniais būdama ketverių..
Žinau, kad niekas atgal negrįžta..
Bet... tikiu,
Kad būna tokių dienų,
Kurios sugražina,
tai kas Musu mintyse visada - Gyva.
There are no comments yet.
Leave your comment, start the discussion!