Nuotraukos šaltinis: http://24.media.tumblr.com/tumblr_lzpicvSBBW1qbywvlo1_500.jpg
Sėdėjau valgykloje ir galvojau, kol galiausiai supratau, kad mano viduje neliko jokių jausmų, tik prisirišimas. Mano širdis nespurda ir nešokinėja, vos išgirdus jo žingsius, o kojos nelinksta, kai pamatau šmėžuojantį jo šešėlį. Nieko. Tučia. Nyku. Tyla. Dažai pagaunu save, jog apie jį nemąstau ir negalvoju, tik retkarčiais, tarsi iš inercijos, prisimenu kažką kažką... Tačiau ir tas ,,kažkas'' būna blankus. Aš paleidau žmogų. Gal ir gerai. Anksčiau ar vėliau taip ir turėjo nutikti.
There are no comments yet.
Leave your comment, start the discussion!