Tas jausmas kai pro gerklę ir akis besiveržiantis vanduo nebedusina.
Mirus tapau vandeniu?
Dabar žudysiu aš.
Lėtai, labai lėtai...
Glamonėsiu tavo kūną, bučiuosiu blakstienas, sukišiu pirštus tau į gerklę
ir šnabždėsiu žavias nešvankybes mano mielas mirštantis padugne.
There are no comments yet.
Leave your comment, start the discussion!